veliuoka

veliúoka scom. (1) KŽ 1. K.Būg, NdŽ vaiduoklis, šmėkla: Bet anie, pamatę jį vaikščiojantį ant marių, tarės jos buvo veliuoka Bru. Veliuoka (dvasia) tatai yra BtMt14,26. 2. K.Būg velnias, piktoji dvasia: Veliuoka prakeiktasis per nuodžią ir mirtį apvildęs buvo mažne visą pasaulį DP508. Tikėjimąsi savą patvirtint turime, idant mažiaus bijotumbimės buklumų veliuokos DP520. 3. KŽ mirusio žmogaus siela, vėlė.