- veliuoka
- veliúoka scom. (1) KŽ 1. K.Būg, NdŽ vaiduoklis, šmėkla: Bet anie, pamatę jį vaikščiojantį ant marių, tarės jos buvo veliuoka Bru. Veliuoka (dvasia) tatai yra BtMt14,26. 2. K.Būg velnias, piktoji dvasia: Veliuoka prakeiktasis per nuodžią ir mirtį apvildęs buvo mažne visą pasaulį DP508. Tikėjimąsi savą patvirtint turime, idant mažiaus bijotumbimės buklumų veliuokos DP520. 3. KŽ mirusio žmogaus siela, vėlė.
Dictionary of the Lithuanian Language.